Saldutiškis ir jo apylinkės: kraštas tarp Labanoro girios, ežerų ir turtingos istorijos
Slėpiningos Labanoro girios kaimynystėje, tarp vaizdingų miškų ir ežerų, plyti Saldutiškis – unikalus Utenos rajono kampelis, užaugęs šalia istolinio siaurojo geležinkelio. Tai kraštas, kuriame gyva dvarininkų dvasia, unikalus architektūrinis paveldas ir gilus istorinės atminties pėdsakas.
Kviečiame pažinti svarbiausius Saldutiškio ir jo apylinkių lankytinus objektus!
Stoties gatvė ir siaurojo geležinkelio paveldas
Saldutiškio gyvenvietės pradžia neatsiejama nuo dvarininkų Jaloveckių pavardės. XIX a. pr. čia dvarą įsigijo Antanas Jaloveckis, o jo palikuonis – žymus visuomenės veikėjas, generolas Boleslovas Jaloveckis – 1899 m. inicijavo siaurojo geležinkelio Panevėžys–Švenčionėliai tiesimą.
Geležinkelis tapo impulsų miesteliui augti, ypač kai 1927 m. čia įsikūrė miško eksploatacijos įmonė. Šiandien Saldutiškis saugo autentišką to laikotarpio atmosferą:
-
Senuoju akmenų grindiniu galite pasivaikščioti išskirtinėje Stoties gatvėje, kuri atrodo tarsi parengta istorinių filmų filmavimui.
-
Geležinkelio stotis ir atminties vietos.
Šalia buvusios stoties pastatytas stogastulpis 1941 m. birželio 14 d. masiniams trėmimams į Sibirą atminti. -
Nepriklausomybės paminklas.
Gatvėje išlikęs dar 1928 m. pastatytas paminklas Lietuvos valstybės nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti.
Dvaro kalno kapinės
Istorinių ir memorialinių vietų lankytojai raginami užsukti į miestelio pakraštyje esančias Dvaro kalno kapines, saugančias krašto praeities atminimą ir ramybę.
Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Miestelio širdis – senasis dvaro sodybos kompleksas, kurio paskirtis laikui bėgant keitėsi. 1922 m. grįžęs kun. Antanas Maciulevičius dvare įrengė koplyčią, o 1923 m. kanauninkas Juozapas Kukta įkūrė parapiją.
Vėliau, klebono Stanislovo Švėgždos rūpesčiu, dvaro svirnas – ant akmenų mūro sienų užstačius medinę dalį bei bokštus – buvo pertvarkytas į bažnyčią. Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia duris atvėrė 1928 m.
Išskirtiniai bažnyčios akcentai:
-
Autentiški vargonai.
Čia skamba dar XIX a. pr. pagaminti vargonai su mediniais vamzdžiais, atvežti iš Kuktiškių koplytėlės. -
Akmeninis šventorius.
2000 m. kun. Jurgio Kazlausko iniciatyva šventorius išpuoštas 50 akmenų, simbolizuojančių rožinį. Ant kiekvieno akmens iškalti aplinkinių kaimų ir gatvių pavadinimai. -
Gyvūnų ir gamtos globėjas.
Šventorių puošia dvi medinės Šv. Pranciškaus Asyžiečio skulptūros.
Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Šalia vaizdingo Pakaso ežero esantys Kirdeikiai saugo neeilinę atsiradimo istoriją. XX a. pr., išvedus demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos, Linkmenų parapija buvo padalinta. Linkmenims likus Lenkijos okupuotoje teritorijoje, klebonas Juozas Breiva pasitraukė į Kirdeikius ir čia 1927 m. pastatė medinę, dvibokštę, istorizmo stiliaus bažnyčią (architektas P. Litas).
-
Krašto švietėjo atminimas: Šventoriuje palaidotas pats bažnyčios steigėjas, lietuvybės puoselėtojas kun. J. Breiva. Priešais bažnyčią stovi Šv. Jono Krikštytojo skulptūra (skulpt. P. Gaižutis).
Ežeras Lamėstas
Kai ramybė turi savo vardą – Lamėstas. Už 1 km nuo Saldutiškio esantis ežeras pavergia tyla ir aukštais krantais. Apsilankykite įrengtoje poilsiavietėje prie Kemešos upelio ir patirkite tikrąją ežerosofiją Utenos rajone.
Silvestro Gimžausko gimtinė Kirdeikiuose
Kirdeikiai – tautinio atgimimo veikėjo, visuomenininko kun. Silvestro Gimžausko (1845–1897) gimtinė. Šios iškilios asmenybės atminimą saugo 1988 m. pastatytas stogastulpis (skulpt. S. Karanauskas).
Planuojate kelionę?
Aplankykite Saldutiškį, patirkite ramų Labanoro girios kaimynystės ritmą ir atraskite unikalų Utenos krašto kultūros bei istorijos paveldą!
ŽEMĖLAPIS
Atsiliepimai